Straipsnis „Lauko tualetų era dar nesibaigia: negerai, bet nieko nepadarysi“
Lietuvos kaimuose ir sodybose vis dar galima rasti lauko tualetų, kurie kelia didžiulį galvos skausmą aplinkosaugininkams. Manoma, kad jie teršia aplinką. Kaip tik todėl siekiama, kad tokių statinių vis mažėtų, o galiausiai jie turėtų iš viso išnykti.
Žemaitijoje sodybą turinti moteris skundėsi, kad jos kaimynai netoliese yra pasistatę lauko tualetą, kuris esą skleidžia nemalonų kvapą, nors ir stovi atokiau nuo jos sklypo ribos. Moteris sutiko, kad formaliai kaimynai teisės aktų nepažeidžia, tačiau ji prašė pasidomėti, ar mūsų šalyje dar ilgi bus leidžiama statyti lauko tualetus. Gerėjant gyvenimo kokybei lauko tualetai taps retenybe Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas pripažino, kad griežti reikalavimai lauko tualetams nėra taikomi. Ir galiausiai, anot jo, Lietuvoje nėra draudimo įrengti tokius statinius. Visgi pašnekovas sakė, kad žmonėms siūloma ieškoti kitų alternatyvų.
Kaip bebūtų, galioja esminė taisyklė: lauko tualetas legalus, jei talpa, į kurią patenka nuotekos, yra sandari ir turinys nepatenka į aplinką. Nuotekos turi būti specialiai išsiurbiamos ir išvežamos. Priešingu atveju traktuojama, kad statinys nelegalus. „Reikalavimų, kurie būtų skirti konkrečiai lauko tualetams, nėra. Yra reikalavimai, kokia turi būti apsaugos zona nuo geriamųjų vandens šaltinių – t. y. šulinių, gręžinių, kokie yra statybiniai atstumai nuo kitos infrastruktūros, kaimyninio sklypo, gyvenamojo namo. Lauko tualetai, matyt, yra laikini statiniai ir jie nereglamentuojami kaip nuotekų sukaupimo rezervuarai, nors iš esmės savo paskirtimi tai būtų tas pats – sukaupti nuotekas ir vėliau jas išvežti, atiduoti sutvarkyti tuo užsiimančioms įmonėms“, – sakė I. Valūnas.